vyskupinis

vyskupìnis, -ė adj. (2) I, NdŽ, KŽ; D.Pošk, M, LL164, L, L230, vyskūpìnis (2) K, Rtr, NdŽ → vyskupas: Seinų vyskupinis sostas jau penktas metas buvo be vyskupo TS1903,3–4. Vyskupinės bažnyčios parapijai vadovauja dvasininkas, skiriamas vyskupo LTEIX233.